Didžioji mūsų dauguma (prisipažinkit), sirgdami pirmadienio sindromu, naujiesiems metams primetam sau visokių reikalingų ar nelabai asmeninių rezoliucijų, kurias laikui bėgant nustumiam į šalį.
Aš prisikūriau jų daugybę, nes laukdamas apokalipsinių 2010-ųjų, solidarizuodamasis su valstybe, nusprendžiau atsikratyti trukdančių ir įgyti trūkstamų įpročių.
Vienas jų – atgaivinti savo primirštą erdvę internete. Poreikis kažką skleisti truputi apmažo po to, kai į Lietuvą atėjo facebookas („maldaknygė“ pagal Parulskį). Nuostabus įrankis norint keistis savo mėgstamu straipsniu, nuoroda, matytu filmu ar muzika, taigi visa tai tryniau lauk iš technokratija.com. Tebūnie čia bus vien tekstas, subjektyvioji diletantiškoji rašliava, nemėgstanti kritikos, bet susigėstanti ją radus komentaruose.
O juk yra apie ką rašyti. Daug gero Lietuvoje ir svetur nutiko per pastaruosius metus. Visi juda, suka galvas, optimizuoja pajamas ir protus, prisimena tai, ką buvo užmiršę, išlipa iš komforto zonų, lavina kūrybinį mąstymą, reformuoja nusistovėjusią tvarką, gyvena pagal pajamas (!), uždirba tiek, kiek (už)dirba (!) – vyksta vyksmas, kuris man patinka.
Na, taip, per dideli mokesčiai ir per mažos socialinės išmokos. Per didelis nedarbas, neveiksni teisėsauga, vyriausybė, korumpuota valdžia, kyšininkai daktarai, godūs lietuviai, katastrofiška emigracija, nėra nuotaikos ir šiaip viskas blogai. Gėda!  …………Tik va klausimas – kam..?
Nešiokim karstus prie prokuratūros ir plakatus prie neveikiančių sportų rūmų, manipuliuokim antraštėm, padaužysim dar kieno nors langus, kokio nors labai godaus ir nesąžiningo komersanto (p. s. kuris išlaiko tavo šeimą) vitrinas ir palengvės.
Tačiau visa, ko reikia, tai būti sąžiningam bent prieš patį save. To ir palinkėsiu 2010-iesiems!

Paskutiniu metu, dėl netolimos ateities planų, tenka susidurti su Bažnyčios žodžio skleidėjais. Kažko labai nepagalvokite, viskas žymiai paprasčiau.

Vis tik leidau sau prieiti gana aiškios išvados, kad Bažnyčios nepopuliarumą šiuolaikinėjė visuomenėje lemia ne jos archaiškumas, nelankstumas, o diletantiški jos pasekėjai ir tikėjimo mokytojai. Per daug tiesmukai suprantama religijos gyvenimo būdo filosofija ir taisyklės, dogmos leidžia ją labai lengvai kritikuoti už logikos trūkumą ir neatitikimą šiandienos pasauliui. Nestiprūs šios filosofijos žinovai į tai dažnai atsako pykčiu ir bediviškumu, nors teologijos intelektualai kiekvienos Ievos pradą istorijoje lengvai sutalpintu kartu su Darvino teorijomis.

Kaip tik skaitau knygą “Žemės druska”, apie Krikščionybę ir katalikų bažnyčia XXI amžiuje. Knyga paremta pokalbiu su Josephu Ratzingeriu arba geriau žinomu Popiežiumi Benediktu XVI. Šis žmogus, kaip  žinia, prieš tapdamas aukščiausio rango Romos bažnyčios vadovu, 14 metų buvo antras pagal ranga žmogus Vatikane - Romos Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas. Jis būdamas trisdešimties apsigynė teologijos daktaro laipsnį, o jo auditorijos būdavo sausakimšos. Kalba bene septyniomis kalbomis, yra didelis Mozarto gerbėjas, galėtų lengvai diskutuoti su Kantu ar Nietzsche, yra Katalikų bažnyčios Katekizmo autorius (viena populiariausių knygų pasaulyje) ir įdomus faktas - bažnyčios reformatorius. Antrąjame Vatikano susirinkime (iš viso istorijoje ir buvo tik du) parašė kalbą, kuri pakeitė jo ir viso bažnyčios tikėjimo eigą.

Benediktas XVI savo intelektualiais ir argumentuotais atsakymais į kietus knygos autoriaus klausimus, parodo, kad Romos katalikybė yra pakankamai aukšto kalibro filosofijos rūšis, kuriai galima pritarti ar galima neigti, tačiau tai gyvenimo būdo aprašas, kuris prasidėjo ne nuo Ievos ir Adomo, o nuo I a.

Pats esu krikščionis iš paveldėtos tradicijos, tad man Bažnyčia ir yra labiau graži tradicija nei gyvenimo teisynas. Tačiau intelektualių jos tarnų pasisakymus visada malonu girdėti.

Neseniai skaičiau kunigo, pranciškono Juliaus Sansnausko paskaitos (organizuotos lrytas.lt ir VU TSPMI) motyvus, kurioje puikiai perteikiama krizinė dvasia pasakojant apie Bokšto gatvėje buvusios parduotuvės vitriną ir jos nuogus manekenus, kurie pakilimo laikotarpyje mūvėjo brangiais G-star džinsais. Bet čia tarp kitko. Iki