Nuo 1990 metų pradžios pasaulyje labiausiai buvo linksniuojamos dvi komunikacijų technologijų sritys: mobilusis ryšys ir dėdė Internetas. Abi jos, kartu su nepriklausoma Lietuva, vystėsi lygiagrečiai ir ilgą laiką neturėjo jokių susikirtimo taškų, kol neatsirado GPRS, WAP ir t.t. ir pan.
Ką mes matome šiandien? Mobiliojo ryšio skvarba daug kur viršija žmonių populiacija, o internetas patampa tuo, be ko darbo diena beprasmė. Natūraliai abiem sektoriams reikia kažko naujo, kas nestabdytų šių verslų dalyvių plėtros.

Mobilaus verslo dalyviai visą dėmesį sutelkė ties tuo, kad mobiliakai taptų kišeniniais kompiuteriais, GPS navigatoriais ir muzikos grotuvais, tuo tarpu internetas atvėrė duris naujai erai, dar vadinamai Web 2.0. Ši era, kurią pirmasis ikonizavo Tim O’Reilly (jau legendinis technologinės literatūros leidėjas), apibūdinama štai taip (ko gero esu pirmasis lietuviškai tai išvertęs) : “ekonominių, socialinių ir technologinių krypčių rinkinys, formuojantis pagrindą naujajai interneto kartai – brandžiai, savitai terpei, kurios skiriamieji bruožai: vartotojų bendravimas, atvirumas, bendrumas“. Tai susiję su socialinių tinklų, blog’ų ir tokių saitų, kaip youtube.com populiarumu ir plitimu.

Dar kiti sugalvojo tai sujungti į vieną servisą.

- Facebook ir Nokia derasi dėl bendradarbiavimo milžinišką vartotojų sukurtą turinio masę perkelti į mobiliuosius telefonus.

- Jau yra visa sauja socialinių tinklų, kurie panaudoja Bluetooth technologiją kitų įrenginių-vartotojų aptikimui, kaip pvz. imity.com.

- Įdomus projektas Loopt.com , dar save vadinantis socialiniu kompasu ir t.t.

Net galva apsisuka kai pagalvoji, kiek pritaikymo būdu ateities perspektyvoje tai sukuria, apjungiant GPS, įvairias belaides terpes, socialinius tinklus ir telefoniją.
Pvz. sėdi Sereikiškių parke ant suoliuko (gink, dieve, negurkšnoji alaus) ir netolimais matai simpatišką panelę skaitančią kygą. Išsitrauki telefoną, GPS pagalba identifikuoji tos panelės mobilų įrenginį, o tuo pačiu ir ją pačią. Sužinai, kad jos mėgstamiausia atlikėja Bjork, mokosi teisę Oksforde , tėvelis top500 vadovas, priklauso modelių agentūrai, laisvalaikiu skaito Kafka ir šiuo metu yra laisva Net po tiek info nedrįsti užkalbinti? nieko tokio, rašyk sms
Šis palyginimas primityvas, bet užtenka įjungti fantaziją, kad suprastum beribes galimybes. Jos tiesiog beribės.

Taip, kas nors gali paprieštarauti dėl to, kad tik nedaugelis norėtų būti laisvai identifikuojami, bet užtenka pažiūrėti į socialinių tinklų vartotojų skaičių, kurie viešai publikuoja savo atostogų nuotraukas, CV, e-mailus ir t.t. Pažiūrėkit į LinkedIn, tiek rimtų dėdžių nėra net Kas yra Kas Lietuvoje. Be to, kas sakė, kad tai būtinai turi būti prieinama labai laisvai. Pasikartosiu, pritaikymas beribis.

Apie tai ir bus mano magistras - vartotojų turinio masės perkėlimas į mobiliąsias/navigacijos priemones. Labai tikiuosi jį supras ir vertintojai, nors tikriausiai svarbiausia, kad aš pats tuo tikiu.

Ok, užteks - einu daryti savaitgalį.

Ambicijos yra tarsi turbo variklis vežantis visą mūsų, beprotiškai besisukantį, didįjį gaublį. Kaip ten sakė Salvadoras Dali (?): “protas be ambicijų, kaip paukštis be sparnų”.
Aš pats giliai įsitikinęs,kad didžioji dalis sėkmingų įvykių mano gyvenime buvo sąlygoti stiprių ambicijų. Neretai jos didesnės, nei pastangos.
Netgi blog‘o prisistatyme kalbu apie ambicijas, tačiau dažnai mane užklumpa ir kitas girdėtas posakis:”Dauguma žmonių pasiektu sėkmę mažuose dalykuose, jeigu neįklimptų savo didelėse ambicijose”.

Ambicijų griaunamasis poveikis gana žiauriai pasireiškė finansiniame sektoriuje visame pasaulyje. Kodėl kilo JAV finansų krizė? Nes ambicijų pripumpuoti jauni finansų analitikai, konsultantai gauna bonusus už tai, kad padarytų bankui pelnų augimus. Norėčiau pabrėžti - ne pelnus, o pelnų augimus. Nesvarbu, kad rinka persotinta, rizikinga, įkaitusi - jie vistiek turi augti, kitaip nepasieks jiems iškeltų/išsikeltų target‘ų, o tuo pačiu ir šimtatūkstaninių premijų, už kurias galėtų nusipirkti naują Dodge Viperį.

Visi neprofesionalūs investuotojai, turintys atliekamo casho, suinvestuoja ten, kur finansų analitikai pritempė prognozes įspūdingais P/E rodikliais, nors visai neaišku koks P/E yra geras ir koks blogas. Viskas priklauso nuo optimizmo ir ambicijų laipsnio.

Vienas toks ambicinguolis Džeromas Kalvielis vos nesužlugdė vienos iš svarbiausių Europos finansinių institucijų,seniausio Prancūzijos banko “Societe Generale”. Įdomiausia, kad jis pareiškė, jog “nedarė nieko, ko nedarė kiti”.

Ech, mes visi bjauriai, juokingai ambicingi, tad pridėsiu dar vieną citatą: “Visos ambicijos yra teisėtos išskyrus tas, kurios pakyla aukščiau žmonijos kančių ar patiklumo”-William Congreve (anglų dramaturgas).

Todėl man ir nepatinka visi šių dienų politikos/verslo vyksmai, kur nepamatuotos ambicijos kamuoja net brandaus amžiaus vyrus.