Didžioji mūsų dauguma (prisipažinkit), sirgdami pirmadienio sindromu, naujiesiems metams primetam sau visokių reikalingų ar nelabai asmeninių rezoliucijų, kurias laikui bėgant nustumiam į šalį.
Aš prisikūriau jų daugybę, nes laukdamas apokalipsinių 2010-ųjų, solidarizuodamasis su valstybe, nusprendžiau atsikratyti trukdančių ir įgyti trūkstamų įpročių.
Vienas jų – atgaivinti savo primirštą erdvę internete. Poreikis kažką skleisti truputi apmažo po to, kai į Lietuvą atėjo facebookas („maldaknygė“ pagal Parulskį). Nuostabus įrankis norint keistis savo mėgstamu straipsniu, nuoroda, matytu filmu ar muzika, taigi visa tai tryniau lauk iš technokratija.com. Tebūnie čia bus vien tekstas, subjektyvioji diletantiškoji rašliava, nemėgstanti kritikos, bet susigėstanti ją radus komentaruose.
O juk yra apie ką rašyti. Daug gero Lietuvoje ir svetur nutiko per pastaruosius metus. Visi juda, suka galvas, optimizuoja pajamas ir protus, prisimena tai, ką buvo užmiršę, išlipa iš komforto zonų, lavina kūrybinį mąstymą, reformuoja nusistovėjusią tvarką, gyvena pagal pajamas (!), uždirba tiek, kiek (už)dirba (!) – vyksta vyksmas, kuris man patinka.
Na, taip, per dideli mokesčiai ir per mažos socialinės išmokos. Per didelis nedarbas, neveiksni teisėsauga, vyriausybė, korumpuota valdžia, kyšininkai daktarai, godūs lietuviai, katastrofiška emigracija, nėra nuotaikos ir šiaip viskas blogai. Gėda!  …………Tik va klausimas – kam..?
Nešiokim karstus prie prokuratūros ir plakatus prie neveikiančių sportų rūmų, manipuliuokim antraštėm, padaužysim dar kieno nors langus, kokio nors labai godaus ir nesąžiningo komersanto (p. s. kuris išlaiko tavo šeimą) vitrinas ir palengvės.
Tačiau visa, ko reikia, tai būti sąžiningam bent prieš patį save. To ir palinkėsiu 2010-iesiems!