Nuo 1990 metų pradžios pasaulyje labiausiai buvo linksniuojamos dvi komunikacijų technologijų sritys: mobilusis ryšys ir dėdė Internetas. Abi jos, kartu su nepriklausoma Lietuva, vystėsi lygiagrečiai ir ilgą laiką neturėjo jokių susikirtimo taškų, kol neatsirado GPRS, WAP ir t.t. ir pan.
Ką mes matome šiandien? Mobiliojo ryšio skvarba daug kur viršija žmonių populiacija, o internetas patampa tuo, be ko darbo diena beprasmė. Natūraliai abiem sektoriams reikia kažko naujo, kas nestabdytų šių verslų dalyvių plėtros.

Mobilaus verslo dalyviai visą dėmesį sutelkė ties tuo, kad mobiliakai taptų kišeniniais kompiuteriais, GPS navigatoriais ir muzikos grotuvais, tuo tarpu internetas atvėrė duris naujai erai, dar vadinamai Web 2.0. Ši era, kurią pirmasis ikonizavo Tim O’Reilly (jau legendinis technologinės literatūros leidėjas), apibūdinama štai taip (ko gero esu pirmasis lietuviškai tai išvertęs) : “ekonominių, socialinių ir technologinių krypčių rinkinys, formuojantis pagrindą naujajai interneto kartai – brandžiai, savitai terpei, kurios skiriamieji bruožai: vartotojų bendravimas, atvirumas, bendrumas“. Tai susiję su socialinių tinklų, blog’ų ir tokių saitų, kaip youtube.com populiarumu ir plitimu.

Dar kiti sugalvojo tai sujungti į vieną servisą.

- Facebook ir Nokia derasi dėl bendradarbiavimo milžinišką vartotojų sukurtą turinio masę perkelti į mobiliuosius telefonus.

- Jau yra visa sauja socialinių tinklų, kurie panaudoja Bluetooth technologiją kitų įrenginių-vartotojų aptikimui, kaip pvz. imity.com.

- Įdomus projektas Loopt.com , dar save vadinantis socialiniu kompasu ir t.t.

Net galva apsisuka kai pagalvoji, kiek pritaikymo būdu ateities perspektyvoje tai sukuria, apjungiant GPS, įvairias belaides terpes, socialinius tinklus ir telefoniją.
Pvz. sėdi Sereikiškių parke ant suoliuko (gink, dieve, negurkšnoji alaus) ir netolimais matai simpatišką panelę skaitančią kygą. Išsitrauki telefoną, GPS pagalba identifikuoji tos panelės mobilų įrenginį, o tuo pačiu ir ją pačią. Sužinai, kad jos mėgstamiausia atlikėja Bjork, mokosi teisę Oksforde , tėvelis top500 vadovas, priklauso modelių agentūrai, laisvalaikiu skaito Kafka ir šiuo metu yra laisva Net po tiek info nedrįsti užkalbinti? nieko tokio, rašyk sms
Šis palyginimas primityvas, bet užtenka įjungti fantaziją, kad suprastum beribes galimybes. Jos tiesiog beribės.

Taip, kas nors gali paprieštarauti dėl to, kad tik nedaugelis norėtų būti laisvai identifikuojami, bet užtenka pažiūrėti į socialinių tinklų vartotojų skaičių, kurie viešai publikuoja savo atostogų nuotraukas, CV, e-mailus ir t.t. Pažiūrėkit į LinkedIn, tiek rimtų dėdžių nėra net Kas yra Kas Lietuvoje. Be to, kas sakė, kad tai būtinai turi būti prieinama labai laisvai. Pasikartosiu, pritaikymas beribis.

Apie tai ir bus mano magistras - vartotojų turinio masės perkėlimas į mobiliąsias/navigacijos priemones. Labai tikiuosi jį supras ir vertintojai, nors tikriausiai svarbiausia, kad aš pats tuo tikiu.

Ok, užteks - einu daryti savaitgalį.

Ne, nieko aš nesuprograminau, bet siūlau idėja web ar net softo (pvz. interneto naršyklių) kūrėjams.

Visi žinom Facebook (ir vėl aš apie juos), Google, AOL ir tūkstančius kitų web saitų, kurie kaupia ir, vienaip ar kitaip, pardavinėja mūsų asmeninę informaciją. Tad natūralu, kad kaip ir daugeliui pasaulio reiškinių, veiksmui turi būti atoveiksmis.

Aš asmeniškai, nematau tragedijos, kad Google stebi mano paieškos raktažodžius, analizuoja mano asmeninį mailą ir taip marketizuoją temines nuorodas. Jie tai daro neįkyriai, aš tai ignoruoju ir viskas tuo pasibaigia. Vietoje to, man jie suteikia virš 5GB nemokamos talpos emaile. Tad kur problemos?
Galbūt Facebook galėčiau suformuluoti daugiau kritikos, visgi jie kaupia grynai asmeninę tavo informaciją, tačiau asmeninė ji yra tiek, kiek tu pats tai leisi. Jie tau teikia nemokamas paslaugas, nesinaudok jei netinka.

Žymiai didesnes grėsmes matau Europos Komisijos direktyvose, kurią neseniai priėmė LR Seimas, kuris leidžia/nurodo visiems telekomunikacijų operatoriams ir interneto tiekėjams kaupti informaciją apie kiekvieną skambutį.

Tačiau grįžkim prie web.
Tokių kaip aš, kurių nelabai gąsdina web’ai savo informacijos “sekimais” tikrai nėra dauguma. Vien ką reiškia 50tūkst. protestą pasirašiusių Facebook vartotojų. Tad siūlau minėtiems web kūrėjams patenkinti paklausą ir šalia tokių mygtukų kaip “Google paieška”, “Man sekasi!” (arba kitur šalia mygtuko “Login”) pridėti opcijos varnelę su ženklu “Privacy protected”. Iš vienos pusės tai gali veikti netgi kaip placebo efektas, iš kitos, tai galima įgyvendinti realiai. Juk mygtukas “Man sekasi!” googlui irgi neneša pajamų, bet visgi, dėl pagarbos vartotojui jo neišima. “Privacy protected” vartotojus būtų galima informuoti, kad jiems sudaromi tam tikri apribojimai. Softo gamintoja tai praktikuoja labai seniai - galima įsigyti nemokamą versiją, kuri atlieka tik elementarias funkcijas, o galima susimokėti ir turėti pilną paketą.

Už gerą daiktą reikia mokėti, niekada nebus kitaip, gali tik keistis valiuta, kuri šiuo atveju yra tavo privatumas.