Nors trumpam atiduokim valdžią technokratams
Daugiakrizė padėtis Lietuvoje prašosi to, ką daugeliui politikos profesionalų sunku ne tik suvirškinti, bet ir nuryti − nori nenori teks dalintis valdžia su technokratais, labai atidžiai klausytis, ką jie sako, atsiprašyti už praeities klaidas ir nesiginčijant linksėti galva.
Ateinančius metus teks prisiminti visus bejausmius ekonominius modelius ir formules, nešališką statistiką ir beširdę logiką. Politinės ambicijos turėtų prigesti, finansų ir ūkio ministrais, įvairiais patarėjais netaps lojalūs partijos liokajai. Tiesiog jie nenorės jais būti (nebent būtų absoliučiai įžūlūs chamai). Kokios nors mokyklos direktoriaus poste įgyti vadybiniai įgūdžiai nepadės ištraukti valstybės iš didžiulio sukrėtimo, priešingai − viešai sužlugdys reputaciją visam likusiam gyvenimui.
O technokratams, ekonomikos / finansų profesionalams, teks įrodyti patriotiškumą, nesavanaudiškumą ir (atsiprašau už stiprų pasakymą) − kiaušinių stiprumą.
Ar tai įmanomas scenarijus? Manau, kitos išeities nėra. Paskubėsiu palinkėti jiems sėkmės.



