Niekaip nebeprisėdu prie blog’o. Paskutiniame Petro Kudaro blog’o įraše tai labai taikliai įvardinta kaip blogdepresija . Tiesa, ne nenoro rašyti ir ne neturėjimo ką rašyti paskėmės tai lemia. Visai tai susiveda į laiką, kuris paskutiniu metu atrodo labai mažytis, ir į kurį neįmanoma sutalpinti visų turimų žmogiškų resursų (skamba kaip HR) arba norų.

Tačiau prieš palikdamas netvarkingą darbo vietą ir išjungdamas kompą, panorau padėkoti visai gerų žmonių grandinei, kuri lydėjo mano smartphone’o dingimo istoriją. Detektyvas prasidėjęs Pavilnyje, nusitesęs iki Prahos ir baigęsis Nemenčinėje, praėjo velnioniškai sėkmingai Supratau, kokią neišdiferencijuotą riziką nešiojausi sau prie diržo, kuri vos netapo komandiruotės žlugimu, dideliais finansiniais nuostoliais ir, deja, tapo svarbių darbų neatlikimu.
Taip, kad visiems technokratams patarimas:
1) Užregistruokit savo mylimus mobiliuosius telefonus www.locator.lt.
2) Nesudėkit į savo smartphonus visos info, be kurios žlunga kasdieninis gyvenimas. Bent jau dubliuokit tai į elementarią užrašų knygutę

Taigi dėkoju taksistui Sašai, saulėtekio panelėms, pasižymėjusiomis didesne sąžine nei statistinis lietuvis,
ir broliui, kurį sveikinu su artėjančiu gimtadieniu!!!

Jaučiu didelę kaltę dėl paliktų darbų, bet vieną kart metuose atostogų reikia.

Taigi palieku taip pat ir savo nereguliarų blogą - išvykstu į amžinąjį miestą!