0 valandų 0 minučių Vilnius pasitiko kultūrą, kurią importavome iš Vokietijos, 70-ties prožektorių pavidalu. Fanfariška metų pradžia leidžia tikėtis kultūringų metų - to sau ir palinkėkim. Tačiau kultūros mums pritrūks - jau dabar stinga. Kultūra yra daugių daugiausia trečioje Maslow žmogaus poreikių piramidės pakopoje, o šiais metais iškilo grėsmė suklibėti ir pačioms pirmosioms. Kai šios pakopos sukliba, daromės irzlūs, komforto zona, kartu ir saugumo jausmas, siaurėja. Tokiais atvejais, deja, siaurėja ir logika, ir sveikas protas. Ir tai jau po truputį lenda į paviršių po griežtos naujos mokesčių politikos ir biudžeto apkarpymų. Per spaudą, per žurnalistų ir savanaudžių šnerves lenda, plūsta keiksmai besiremiant sąmokslo teorijomis, naujais utopiniais ekonomikos dėsniais ir perdėta savi-svarba valstybei. Tai, ką sausio 6-tą, antradienį, mačiau per tiesioginę tv diskusijų laidą “Versijos”, buvo visiškas lietuviškos politikos žurnalistikos fiasko. Mačiau ne visą laidą, bet tai, ką spėjau pamatyt, buvo koktu. Trys svarbiausi politikos komentatoriai nerinkdami žodžių ir nebandydami slėpt neapykantos, kuri matėsi akyse ir fizionomijose, taškė valdančiosios koalicijos atstovus bereikšmiais, populizmo pilnais argumentais. Laidomos pašiepiančios šypsenėlės, leidžiančios manyti, kad oponentai yra visiški debilai, o ne reputaciją dėl biudžeto kracho išvengimo aukoti pasirengę vyrai. Proto viršukalnės (tie trys), kurie visą gyvenimą lavinosi laikydami pieštuką rankoje, netgi žinojo, kur valstybė gali lengvai gauti kreditų, kur sutaupyti, kur išleisti (išleisti, aišku, geriausia spaudos subsidijoms ir autoriniams atlyginimams), nors dėl to kabinetuose naktimis suka galvas geriausi ekonomistai ir vis tiek neturi tvirtų atsakymų. Kai populizmo pritrūksta politikoje, tai kompensuoja politikos apžvalgininkai. Mano tinklalapio dešinėje pusėje sukasi citatos. Daugelis iš jų labai tinka užbaigti šitą įrašą: Vienas iš išlavinto mąstymo bruožų - sugebėti svarstyti nuomonę, su kuria nesutinki./Dažnai žmonės užpildo pykčiu savo proto spragas./Daugelis gėdijasi pigaus drabužio ir prastų baldų, užuot gėdijęsi pigių minčių./Nors tiesa ir labai reta, jos pasiūla visad viršija paklausą./Lengviau kovoti už kieno nors principus, negu gyventi pagal juos./Daug kalbėti ir daug pasakyti – ne tas pats./Gera mintis, nesvarbu iš kur paimta, daug vertingesnė už kvailą savąją.

TEMA : Reiškiniai