Optimizmo amžius baigėsi
Visuotinės gerovės, ambicingų vilčių ir optimizmo era baigėsi. Laikas pradėti visiems investuoti į kailinius ir iš “vartojimo krepšelio” išmesti iPod’ą. Įvertinti ekonominės klasės privalumus ir prisiminti viešąjį transportą.
Rodos, jau niekas neabejoja, kad atėjo didžioji depresija. Ir tikriausiai sudėtingiausia šioje vietoje yra tai, kad ne vien ekonominiai svertai tai lemia ir lems. Šaltojo karo užuomazgos, tarptautinė įtampa ir žaliavų išgavimo ribotumas gali gana ilgam įvesti pesimizmo dėl ateities. Tai parodo tokį viso ko laikinumą, kad net graudu.
Didžiausi ir gerbiamiausi finansininkų darbdaviai bankrutuoja, analitikų prognozės prigeso, kai kurie ekspertai supranta, kad vis dėlto jie jokie ekspertai, o tik gerai valdo excelį ir daug dirba. Kartu su žaliavų kainomis pakilusius Rusijos sparnus ir ambicijas gali tekti ir nuleisti, o propagandai skirtus pinigus nukreipti savo finansinių institucijų gelbėjimui. Amerikai gali tekti apkarpyti gynybos išlaidas arba spausdinti pinigus. Arabų naftininkai ant šventos dvasios kaupę neįsivaizduojamus kiekius dolerių ir suinvestavę į Ameriką taip pat apturės skaudžią pamoką - jei lengvai ateina, lengvai ir išeina. Lietuvai belieka visa tai stebėti ir laukti naujų rinkimų, kurie aišku nieko gero nežada. Per nacionalinę televizija rodomi rinkimų debatai juokingiau už bet kokias dviračių žinias - žiūriu atsipalaidavimui po darbo. Kai juokas paima iki ašarų, staiga suvoki ir išsigąsti - taigi jie valdo tavo valstybę?!!?
Ko tai mažėja autoritetų. Imi suvokti, kad po velnių, labai daug lemia tik aplinkybės, kurių negali įtakoti net didžiausi pinigai ar matematinė logika.
Nors viena šioje suirutėje aišku, kad pinigų koncentracija vargu ar pasiskirstys plačiau. Kas turėjo labai labai daug, tas turės dar labiau labiau daugiau. Supirkti visokius “Lehman Brothers”, “AIG” ir Merrill Lynch” ar “Morgan Stanley” reikia pinigų, o jų kažkas turi ir dažniausiai jie turi vardus ir pavardes. Po to kai viskas stabilizuosis, pamatysim, kad pasaulio pinigai tapo dar labiau koncentruoti. Ir kad ir kaip to Rusija nepripažintų - ta koncentracija bus Amerikoje.
Komentarai (4 komentarai)
Rusijoj pinigų koncentracija irgi gana nemaža, pakanka vien energetiką paminėti. O ar jinaiir toliau išliks Amerikoje, tai čia dar klausimas. Ir tą puikiai iliustruoja tavo paminėto “Lehman Brothers” banko bankrotas.
Paulius / September 18th, 2008, 2:31 pm
Mano manymu viena iš esminių Rusijos akcijų biržų kritimo priežasčių yra užsienio kapitalo pasitraukimas. Tai sukėlė grandininę reakciją, kai staigiai ir daug nukritus rinkoms investuotojai puolė į paniką. Taip pat prie tolimesnio kritimo prisidėjo ir investuotojų nebesugebėjimas uždaryti repų.
Dažnai vyrauja nuomonė kad krizės iš dalies yra gerai, nes pamatoma kas ne taip buvo daroma. Tikiuosi kad šį kartą bus gera pamoka tiems kas nevertindavo Rusijos politinės rizikos. Skaičiuojant tos šalies rizikos premiją nuo šiol reikės atsižvelgti tik į vieną rodiklį-”protu Rusijos nesuprasi”.
Iš JAV nemanau kad kapitalas pabėgs. Jos kapitalo rinkos yra itin išsivysčiusios (deja tai ir tapo pagrindine krizės priežastimi). Manau kapitalas šiek tiek persiskirstys. Didžioji jo dalis bus nukreipta į “klasikines” finansines priemones, o finansų inžinerijos išradimai bent jau trumpam bus primiršti.
Kalbant apie atinančią ekonominę krizę mūsų šalyje, manau nereikia jos bijoti. Reikia deliotis kaip ją išgyventi. Čia labai praverstų elementarūs gamtos dėsniai. Užėjus ledynmečiui, mūsų protėviai (kurie gyvendavo pagal natūralius gamtos dėsnius), tiesiog turėdavo dėti daugiau pastangų, kad sumedžiotų žvėrį mastui ir kailiams, turėdavo eikvoti daugiau energijos įdirbdami žemę, kad užsiaugintų reikiamą kiekį javų, turėdavo nueiti didesnius atstumus, kad prisirinktų malkų laužui. Taip ir mums teks tiesiog daugiau dirbti.
Giedrius / September 19th, 2008, 7:35 am
Net nenusimanantis ekonomikoje zino kad gyvenimas skolon prie nieko gero nepriveda.
Pradzioje gaves pinigus gali gerai pagyventi , bet paskui gyvensi blogiau negu iki skolinimosi.
Si taisykle galioja visai ekonomikai.
Neproporcingai didelis skolinimasis ne tik zmoniu , bet ir pacios valstybes privede prie tai kas ivyko.
Geriausias pavyzdys JAV. Tai simtamilijardines islaidos karui ir nemamatuotas kreditu isdavimas bustui isigyti.
Dabar JAV skolas mokes visas pasaulis. Tai didziausios ekonomikos vartojimo sumazejimas, tai ispusto NT busto krize privedusi prie finasu krizes.
Vien kreditais auginama ekonomika negalima palaikyneti tame paciame lygyje.
Iseitis. CB mete gelbejimosi rata . Bet sis zingsnis tik vienkartinis garo isleidimas verdanciame katile. Katilas verda toliau.
Isbrindimas is susidariusio liuno gali buti trumpas ir labai skausmingas , to niekas nenori ( trumpai tai defoltas, hiperinfliacija, stiprus ekonomikos nuosmukis, bedarbyste, finansu ir ekonomikos krachas ). Arba letai ir pamazu eiti i dugna , bet ne taip skausmingai. Svelninant tai islaikant nors nulini BVP augima ne vienerius metus ir nemaza infliacija. Pamazu , pamazu tai kad ekonomika dirbs , ji gali absorbuoti ir padaryti krize ne tokia skausminga.
Bet pabreziu , tai tesis ilgiau ir neaisku kiek dar reikes tokio garo nuleidimo.
Arteja labai sunkus laikas ir pasirinkimo kryzkele tarp skausmingo ir labai skausmingo. PAGIRIOS.
gintaras / September 20th, 2008, 10:56 am
nuo nepamatuotų įsiskolinimų žlunga tik atskirų žmonių finansai. aš tai pykstu ant įvairių finansų inžinierių padariusių ekonomiką lygtimi su daugybe nežinomųjų. po to centriniams bankams rėkia, kad reikia mus gelbėti, nes prisidirbo. ir gelbėja, nes neturi kitos išeities - per daug jau svarbūs yra pasidarę. to neturėtu būt. gal įžeisiu kieno nors jausmus, bet bankai pasidarė kaip kokie žemdirbiai, patys savo biznio kontrolės nesuvaldo, tai savo bėdas užkrauna valstybei.
Gintas / September 20th, 2008, 11:34 am
Ką tu apie tai manai?