Kaip kolegos replikuoja, kaip “tikras buržujus” išdrįsau pasiimti 3 (ilgų) savaičių atostogas, kurių su dideliu nekantrumu paskutinėmis dienom buvau pradėjęs laukti. Laukiau atotrūkio nuo Vilniaus, kurio trumpi savaitgaliai jau nebesugebėdavo įgyvendinti. Laukiau, kad galėčiau nukirpti interneto laida, išjungti Outlooką, pamiršti rytinį maršrutą ir kompo slaptažodi. Pagaliau laukiau ganėtinai ilgai ir kruopščiai organizuoto masinio (9 žm.) eurotripo su itališkaisiais FIAT Ducato McLuis Lagan.
Vienintelis dalykas neduoda ramybės - provanciškieji Europos užkampiai, kuriuose teks būti ateinančias savaites neteikia vilčių matyti mūsų krepšinio olimpiečių, duodančiu į kaulus Gazolio ir Brynto drymtymams. Tam reikalui bus žalios maikutės, kurias apsivilkę gurkšnosim koki nors Château aukštaūgių garbei. (duodu žodi - mūsų niekas su vietiniais nesupainios ir ne vien tik iš aprangos). Be abejo, neatmetu galimybes užsivilkti Marseille Olympique spalvas, kuriomis taip bandysim švelninti prancūzakalbių susierzinimą kalbėdami angliškai. Taip pat pažadu nesukelti trinties tarp Amsterdamo aludariu - gersiu abu (Amstel, Heineken), o juo labiau nepralenksiu kavos parduotuvių. Pažadu neišsitraukti Nikono raudonųjų žibintų kvartale, Briugėje suvalgyti šokolado plytą, o Paryžiuje (ir niekur kitur gyvenime) nevilkėti amerikietiškų sneakerių. Pažadu pikniką Eliziejaus laukuose ir kepurines šoki Monblano apylinkėse. Pažadu Alplių papėdėje metro gylyje užkasti lietuviško samagono butelį ir nenakvoti Nicos turčių kvartaluose.

Pažadu turėti gerą laiką.

TEMA : Be temos