Viešumas tai savikontrolė ir užprogramuotas skaidrumas, pagalvojau… Neabejotinai, yra tokiu, kurie viešumoje demonstruoja savo, švelniai tariant, intelekto trūkumus, kaip kad kokia tūla nijole iš bžesko teatro ir pan. Bet tai nėra nevalingas procesas, viešumoje mes dažniausiai esamo tokie, kokiais mes norime būti, jeigu to nesugadina jaudulys, įvairūs kompleksai ir baimės. Aš drįsčiau suabejoti ar politikai rinkėjų tribūnose giedantys apie idealią tvarką ir teisingumą, kalba tuo metu tuo netikėdami. Tačiau, nusileidus viešumo uždangai, jis vėl pavirsta niekam nematomu ir negirdimu eiliniu piliečiu su savo ydomis ir pagundomis. Jeigu garantuoti nuolatinį viešumą, nekiltų karai, nes būtų sunku nuslėpti tikruosius jo motyvus…garsiai pagalvojau. Nebūtų korupcijos, nes akivaizdūs jos įrodymai būtų matomi tavo gimdytojams ir vaikystės draugams…. vėl garsiai mąstau.

Man buvo labai įdomus dr. Kuodžio straipsnis apie “parodomąjį vartojimą”, kuris nors ten ir kritikuojamas, tačiau aš jame įžvelgiu viešumo, kaipo reiškinio privalumus. Pasirodo žmonės “didžiuosius vartojimo aktus” atlieka viešai, kitiems stebint. “Iš tikrųjų, daugumai žmonių, nors tą viešai pripažinti ir vengia, patinka mėgautis nekilnojamojo turto objektų skaičiumi, prabangesniu automobiliu, drabužiais, prašmatniomis laisvalaikio leidimo formomis ar patekimu į kokį stiliaus žurnalą”. “Vyksta didžiulis mūšis už statusą”, “žmogui svarbios ne tik jo pajamos, bet ir jo santykinės pajamos, palyginti
su kitais visuomenės nariais”, juk dabar ir mokytojai reikalauja to, kad gautų daugiau už kitus. Taigi, viešumas skatiną konkurenciją, žmonės stengiasi uždirbti vis daugiau ir daugiau, iš esmės, dėl to, kad tai matytų kiti. O juk tai yra šiuolaikinės ekonomikos variklis, o šiuolaikinės ekonomikos politika, bent jau civilizuotuose kraštuose kuria gerovę…. na, vartojamąją gerovę.

Tačiau kodėl to nepakreipus ir į kitus gerovės elementus - meilę, intelektą, dvasinį turtą (kad ir kas jis būtų), žinias, mokslą, meną, skonį, ekologiją, etiką ir t.t. Kuo stipresnis viešumas, tuo šie dalykai teoriškai turėtų sustiprėti, nors jis bus ir parodomasis, bet visgi bus, o tai jau pasiekimas.

Technologijos šiais laikais leidžia realizuoti viešumą, kuo pilnesne šia žodžio prasme. Juk jau dabar didžiąją dalį informacijos galima patikrinti internete. Kaip Verslo klasėje cituojamas D. Vaarikas (Estijos komunikacijos strategas) “nesvarbu, ar tu to nori, ar ne, dabartinėje visuomenėje visi esame skaidrūs visiems, kas nori į mus iš arčiau pažiūrėti. Ir kiekvienas gali apsispręst, ar tu sieki greitos naudos, ar sukurti ką nors vertinga”. Ne taip seniai, rašiau apie techninę savotiško viešumo realizacijos formą.

Pacituosiu pats save, iš rašliavos apie internetinio viešumo įtaką karjerai ir gyvenimui:
“kodėl žiūrima iš pragmatinių individo pozicijų? Žiūrėkim į tai kaip į nesumeluotos biografijos juodraštį, kuris padeda pažinti žmogų visiems skaityti mokantiems ir kalbą suprantantiems”

Be abejo, kaip ir viskas turi trūkumų ir nusipelno kritikos, bet trūkumus dažniausiai galima pašalinti.

TEMA : Internetas, Reiškiniai, Web