Yra 2 nonsensai biurokratinėje sistemoje, kurie tiesiogiai mane liečia jau šešetą metų ir prie kurių taip ir nesugebėjau priprast.

(1) Pažymos apie studijas pristatymas Karo prievolės administravimo tarnybai;

(2) Parašų rinkimas studijų knygelėje.

Abu šie griežti reikalavimai iš studentijos ne tik kad neturi logikos, dubliuojasi su kitais procesais, bet ir eikvoja energiją, kurios ne visada būna su kaupu.

Pažymos, kad esate studentas, Karo prievolės administravimo tarnyba reikalauja pristatyti į savo regioną kas pusmetį. Specialiai tam universitetuose yra įsteigti etatai, atskiri kabinetai, kuriuose išrašinėjami pusės A4 formato lapeliai su antspaudu. Studentas, parašęs prašymą, po savaitės turi nuvažiuoti į centrinius universiteto rūmus pasiimti pažymą. Po to šią pažymą pristatyti į priskirtą teritorinį KAM skyrių, nors jis gali būti ir už 300 km (mano atveju).
Mintis, kad universitetas savo studentų duomenų bazėje sugeneravęs excel failiuką galėtų jį e-mailu nusiųsti visoms Karo prievolės administravimo tarnyboms (nors ir kas mėnesį), tikriausiai niekam nekilo. O kam galvot - geriau jaunus protus vaikyt.

Parašų rinkimas studijų knygelėje dar beprasmiškesnis (šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad kai kurios mokymo įstaigos to senokai atsisakė). Tačiau man ir mano studijų kolegoms reikėjo (-ia) kas semestrą (12 kartų) rankioti dėstytojų parašus (minimum 5 per semestrą) su egzaminų pažymiais. Nors visi pažymiai registruojami centrinėse duomenų bazėse. Taigi tiesiog procesas dėl proceso. Ir vėl studentų vaikymas.

Kam to reikia???
IT gi tam ir egzistuoja, kad to nebūtų.

TEMA : Reiškiniai