Yra 2 nonsensai biurokratinėje sistemoje, kurie tiesiogiai mane liečia jau šešetą metų ir prie kurių taip ir nesugebėjau priprast.

(1) Pažymos apie studijas pristatymas Karo prievolės administravimo tarnybai;

(2) Parašų rinkimas studijų knygelėje.

Abu šie griežti reikalavimai iš studentijos ne tik kad neturi logikos, dubliuojasi su kitais procesais, bet ir eikvoja energiją, kurios ne visada būna su kaupu.

Pažymos, kad esate studentas, Karo prievolės administravimo tarnyba reikalauja pristatyti į savo regioną kas pusmetį. Specialiai tam universitetuose yra įsteigti etatai, atskiri kabinetai, kuriuose išrašinėjami pusės A4 formato lapeliai su antspaudu. Studentas, parašęs prašymą, po savaitės turi nuvažiuoti į centrinius universiteto rūmus pasiimti pažymą. Po to šią pažymą pristatyti į priskirtą teritorinį KAM skyrių, nors jis gali būti ir už 300 km (mano atveju).
Mintis, kad universitetas savo studentų duomenų bazėje sugeneravęs excel failiuką galėtų jį e-mailu nusiųsti visoms Karo prievolės administravimo tarnyboms (nors ir kas mėnesį), tikriausiai niekam nekilo. O kam galvot - geriau jaunus protus vaikyt.

Parašų rinkimas studijų knygelėje dar beprasmiškesnis (šioje vietoje reikėtų pažymėti, kad kai kurios mokymo įstaigos to senokai atsisakė). Tačiau man ir mano studijų kolegoms reikėjo (-ia) kas semestrą (12 kartų) rankioti dėstytojų parašus (minimum 5 per semestrą) su egzaminų pažymiais. Nors visi pažymiai registruojami centrinėse duomenų bazėse. Taigi tiesiog procesas dėl proceso. Ir vėl studentų vaikymas.

Kam to reikia???
IT gi tam ir egzistuoja, kad to nebūtų.

Paskutinių dienų lietuviškoje spaudoje teko matyti labai įdomią konfrontaciją tarp WiMax skeptikų ir optimistų. GSM operatoriaus atstovai grįžę iš kasmetinio Barselonos “Mobile World Congress“, kuris (svarbu paminėti) ankščiau vadinosi “GSM World Congress“, garsiai visiems pranešė “liūdną” žinią - “WiMax mirė dar negimęs“. Tuo tarpu RRT vyrai, pabuvoję toje pačioje parodoje, padarė priešingas išvadas - “nemirė”.

Vien pats faktas, kad optimistai konstatuoja tik šios technologijos nemirimą daug jai tikrai nežada, juolab, kad WiMax ažiotažas tikrai aprimo. Neabejotinai, jeigu GSM operatoriai, kurie per keletą metų įgavo milžinišką įtaką ir pagrindinį vaidmenį bevielio ryšio rinkose bus stipriai nusistatę prieš WiMax - ji tikrai mirs, nes alternatyvų yra. Neabejotinai, ji bus kai kur panaudota, bet tai netaps masiniu ir labai reikšmingu standartu.

Įdomu paminėti ir prisiminti, kad paskutiniame savo telekomunikacinių studijų semestre turėjau tokį dalyką - “Telekomunikacijų tinklų ir paslaugų techninė - ekonominė analizė“. Jos turinys buvo ne kas kita, o (grubiai tariant) bandymas sudaryti WiMax verslo planą Lietuvoje. Net ir labai pritempinėjant,  mums (kartu su dėstytoju) nepavyko patiems sau įrodyti, kad tai konkurencinga ir finansiškai atsiperkanti technologija.