Nesename žurnalo “Valstybė” numeryje diskutuojama apie lietuviškų prekės ženklų kokybę/stiprybę ir jų sėkmingas/nesėkmingas transformacijas. Šios diskusijos išvados: lokalus prekės ženklas negali būti laikomas stipriu, jei nesugeba pereiti už šios lokalios zonos ribų. Nežinau, kas tada yra tas stiprumas - globalus populiarumas? Tokie globalūs ženklai kaip Starbucks, Virgin ar McDonalds man nė velnio nėra labiau sexy nei lietuviškieji Sobieski, Švytūrys ar Čili. Taigi svarbu, ne ūgis, o smūgis.

Tačiau perskaitęs straipsnį pagalvojau ir apie savo įpročius prekės ženklams ir kas mano sąmonėje/pasąmonėje yra stiprūs prekės ženklai.

Iš vaikystės pamenu man didelį poveikį turėjusius kramtomų gumų ir saldumynų prekės ženklus: Donald’s, Turbo, Mars, Bounty, Snickers, Tip Tip (ar kažkas panašaus), Love is, Pepsi Cola ir kt. Vėlesniu amžiumi labai svarbi buvo elektroninės technikos (magnetofonų) brandiada: Sharp, Panasonic, Philips.

Jaučiu, kad dabar tie prekių ženklų įpročiai ir pasąmoninė priklausomybė kiek kitokia. Taigi pasistengiau ir surašiau mano kasdienybę supančius brand’us.

Nokia, LG, Fujitsu-Siemens, Logitech, Whirpool, Daewoo, Orbit, D’Addario, Cannon, SanDisk, Adidas, Converse, Audimas, Puma, Zara, United Colors of Benetton, American Apparel, Tom Tailor, Energie, Siemens, Alcon, Heinz, Pieno žvaigždės, Rokiškio sūris, President, Felix, Presto, H&M, Lavazza, Švytūrys, Kalnapilis, Colgate, Whiskas, Kitekat, Tide, Harpic, Fairy, Garnier, Ziaja, Schwarzkopf, Gurman’s, Margarita, Zewa, Gillette, Oral-B, Nivea, Colgate, Twinings, Utenos mėsa, Karft Foods, Vilniaus duona, 7 Camicie, Mazda, Selected, Camel Active, Ecco, Campus, Rollerblade, Le Cock Spotif, Lacoste, Jack & Jones, Kenwood, Ambi Pur, Google.

Bevardindamas supratau, kad visiems surašyti neužteks pavaikščioti po kambarį - galima drąsiai įvesti dar kokia 50.

Taigi, kai vienam žmogui tenka koks 100 prekės ženklų, sunku kalbėti apie kažkokias priklausomybes. Įdomu bus paskaityt po metų ir pasitikrint, ar tai buvo tikri įpročiai ar tik vieno laikotarpio žvaigždės.

Kažkur skaičiau (niekaip neberadau kur) apie britą, kuris nusprendė gyventi brandless gyvenimą, nes prieš tai buvo labai nuo jų priklausomas. Jis suprato, kad prekinis ženklas už jo lojalumą neduoda jam nieko, išskyrus didėjančias mėnesines sąskaitas. O kodėl jie turėtų? Jie tiesiog prekiniai ženklai. Tačiau šiam britui pokyčiai sąlygojo ir statuso iškeitimą į praktinę naudą. Taigi, viskas susiveda į prioritetų valdymą - kaip ir visas gyvenimas…

Jaunieji indie ambasadoriai, vasaros rock festivalių superstarai Arctic Monkeys žinomi visiems - juos net radijas kartais groja. Jie moka groti ir būti indie - ir jiems tai labai patinka.

Dauguma jų dainų vienodai geros, aš net neskaidau Arctic Monkeys dainomis, jie tiesiog groja vieną dainą - indie. Jeigu būtų kokia nors AB Indie, jie būtų jos valdybos nariai. Būtent dėl to jie savo laiku tapo sparčiausiai albumus parduodanti grupė visoje UK muzikos istorijoje.

Arctic Monkeys - Teddy Picker