Šiandien, prie pietų stalo, kolegoms pamečiau mintį: “Italija yra pavyzdys, kaip šalis gyvenanti grynai gyvenimo malonumų tenkinimu, gali auginti ekonomiką neprasčiau nei darbštieji darboholikai šiauriečiai, tarp kurių ir mes“.

Tačiau geriau tuo pasidomėjęs, mano nustebimui, supratau klydęs.

Vienas iš mieliausių pasaulio kraštų, jau keletą metų išgyvena ekonomikos nuosmukius. Italijos ekonomikos stiprybė liko tik praėjusio dešimtmečio prisiminimuose, kai 1987 metais Italijos BVP pralenkė UK. O pastaruosius 15 metų, jos ekonomikos augimas yra lėčiausias visoje ES ir (pagal The Economist) sudaro tik 80% UK ekonomikos.
Pasaulio ekonomikos konkurencingumo reitinguose Italija užima gėdingą 46 vietą (Lietuva 38). Labai netoli tokių šalių kaip Vengrija, Meksika, Lenkija ir … Barbadosas.
Italijoje vienas žemiausių gimstamumų rodiklių visoje ES - 1,3. Daugelis suaugusių vaikų, gyvena su tėvais, nes šalyje gana didelė bedarbystė, o darbuotojų produktyvumas klaikiai žemas.

Nekalbu jau apie akivaizdžiai nestabilią politinę situaciją ir “šeimų” ekonomiką bei įtaką jai.

Tiesa, mano mintis išdėstytą šio posto pradžioje 100% taikli, jeigu žodį Italija pakeistume Ispanija. Nuo Generalisimo Francisco Franco laikų, ši atsipalaidavusi (res)publika, jau 30 metų išgyvena ekonomikos (ir viso kas su ja susiję) kilimą.

Nors atsakyti į pavadinime išdėstytą klausimą, tikriausiai reiktų teigiamai. Nebent į tai pažiūrėsim filosofiškai.

Nebuvau sau tiksliai atsakęs į klausimą ar radijo signalai, kuriuos spinduliuoja GSM ir WiFi tinklai turi neigiamą poveikį sveikatai. Kiekvieną dieną, šios radijo bangos tiesiogiai veikia mus tiek namuose tiek ofise (na, nebent Jūs esat tanklaivio Klaipėda-Panama įgulos narys).

Dar ir dėl to, kad aš asmeniškai (arba profesionaliai) gana tiesiogiai suinteresuotas, kad WLAN tinklų instaliacijų mūsų šalyje daugėtų ir ši technologija populiarėtų, nusprendžiau ilgai neklaidžioti web labirintais ir šauti tiesiai į taikinį - Pasaulio Sveikatos Organizacijos tinklapį WHO.int (World Health Organisation) ir pažvelgti (tiesiai) tiesai į akis.

Šiame tinklapyje radau oficialius pranešimus šia spekuliatyvia tema.

Faktai:

- Šiai dienai yra įrodyta tai, kad radijo bangų poveikis sveikatai identifikuotas specialioje aukšto RF instensyvumo industrinėje aplinkoje, kaip pvz. RF kaitintuvuose. Tokioje aplinkoje žmogaus temperatūra padidėja > 1 °C. Tačiau RF poveikis iš telekomunikacinių bazinių stočių, tokių kaip GSM ar WLAN yra toks mažas, kad kūno temperatūros padidėjimas yra nežymus ir neturi įtakos žmogaus sveiktatai.

- Radijo bangų spinduliavimo laukas yra intensyviausias siųstuve ir smarkiai mažėja didėjant atstumui nuo jo. Šį intensyvumą riboja tarptautiniai įrangos standartai. Paskutiniai tyrimai rodo, kad viešosiose belaidžių ryšių prieigose (pvz. gatvėje, oro uoste, universitetuose, klinikose) radijo bangų intensyvumas yra tūkstančius kartų žemesnis už standartizuotus limitus.

- Žmogaus kūnas FM radijo ir televizijos signalą sugeria 5 kartus daugiau nei tarkim GSM bazinių stočių signalą. Taip yra dėl šių technologijų naudojamo dažnių ruožo. FM radijas (apie 100 MHz), TV transliacijos (apytikriai nuo 300 iki 400 MHz), GSM (900 MHz ir 1800 MHz), WiFi (2,4 GHz ir 5 GHz,). Kaip žinia, radijas ir televizija jau veikia daugiau nei 50 metų, per tą laiką jokių kenksmingų padarinių žmogui neaptikta, žmonių amžiaus vidurkis didėja, šimtamečiai vadovauja valstybėms, šimtamečiai moko ekonomikos ir informatikos.

- To, kad radijas ir televizija dažniausiai naudoja analoginį , o belaidės ryšių sistemos skaitmeninį signalą nereikėtų akcentuoti, nes išsamūs (taip buvo parašyta) tyrimai rodo, kad moduliacijos rūšis nėra šiuo atžvilgiu reikšminga. Su kuo, besivadovaudamas sveika logika, turėčiau sutikti.

- Tyrimai rodo, kad vėžinių susirgimų populiacija visiškai nepriklauso nuo elektromagnetinės aplinkos pasiskirstymo teritorijose ir pan.

Be abejo, pasaulyje nėra tokio dalyko kaip absoliutaus rizikos nebuvimo. Ir apskritai neįmanoma įrodyti, kad kas nors neturi visiškai jokio poveikio. Tačiau žmogų veikia elektromagnetinės bangos nuo pat jo egzistavimo pradžios. Ir apskritai, be elektromagnetinių procesų nefunkcionuotų mūsų organizmas (tiesa, kitokio pobūdžio).

Rizikų būna nereikšmingų, toleruojamų arba nepriimtinų. Šiuo atveju tai yra kažkas panašaus tarp nereikšmingos ir toleruotinos.

Patogi technologijų prieiga skatiną pažinimą. O tokie visuomenės aktyvistai (kokie išlenda Kanadoje ar D. Britanijoje), kurie aršiai kovoja dėl belaidžių technologijų nebūvimo mokyklose, tegul pasirūpina mokyklos valgyklose duodamu maistu. Niekas taip nežaloja visuomenės kaip E “vitaminai“, kurie surašyti ant daugelio maistų produktų pakuočių.