Kadaise buvau Liberalaus Jaunimo organizacijos narys. Tikrai nebuvau aktyvus narys, nes tada dar buvau jaunutis moksleivis skeptikas, besirūpinantis savo daržo problemomis, kurios tuo metu apsiribojo mokslais ir mėgėjišku muzikavimu. Turiu pasakyt, kad šiandien dėl to gailiuosi ir netgi turiu planų į šią jaunimo sąjungą sugrįžti. Prisimenu ją kaip vieną intelektualiausių ir pažangiausių liberalios mąstysenos bendraamžių sueigų, kuri buvo neblogai finansuojama Lietuvos liberaliųjų politinių jėgų, dėl to pakankamai gerai organizuota.

Tačiau yra jaunimo organizacijų, kurias galima pavadinti tiesiog nebrendylomis. Iš vienos pusės, bet kokia aktyvi jaunimo pozicija yra sveikintina, mat mumyse dar daug tyrumo, iš kitos pusės, tokie nesubrendę mėgėjai kaip “Kovos su korupcija frontas (KKF)” formuoja stipriai skeptišką opiniją apie visas jaunimo organizacijas. Čia labai tiktų niekam negirdėtas posakis “kaip šaukštas deguto medaus statinėje”.

KKF sukūrė 3-4 studentų kompanija ir baisiai susireikšminusiais veidais pradėjo gelbėti Lietuvą nuo korupcijos. Šiandien per Gino Dabašinsko vedamą Žinių radijo laidą pakviesta KKF direktorė niekaip nesugebėjo paaiškinti ne tik savo profesijos (edukologijos magistrė), bet ir aiškesnių organizacijos (fronto) tikslų. Mielai stočiau į kokią nors antikorupcinę jaunimo akciją, bet ne ten, kurios direktorė nesugeba tiesioginiame eteryje tramdyti šypsenos pasakodama apie savo “kilnius” (gal ir be kabučių) tikslus. Toks įspūdis, kad paauglė, kuri virš lovos vis dar laiko Justin Timberlake plakatą, bando sustabdyti milijardinius vyriausybės energetinius siekius. Kaip tada į tokį jaunimą gali kažkas žiūrėti rimtai? Tiesa, kažkokio užslėpto talento pas juos yra - mat gavo audienciją net pas patį Prezidentą, dėl kurios stebėjosi didžiausi Lietuvos dienraščiai. Kita tiesa tai, kad taip ir nieko rimtesnio tam Prezidentui nepasakė. Jeigu jau nuspręsta pradėti veiklą nuo rezonansinių įvykių, siūlyčiau prieš tai bent kiek rimčiau tam pasiruošti.