Duotas startas WiMAX plėtrai Lietuvoje
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnyba šiandien paskelbė konkursą dėl radijo kanalų 3,410- 3,6 GHz dažnių juostoje naudojimo viešiesiems belaidžiams tinklams. Išplatintame pranešime nei žodžio apie kokį nors ekskliuzyvą WiMAX technologijai, tačiau neabejotinai visi konkurso dalyviai eis su vienu tikslu - tapti WiMAX operatoriais Lietuvoje.
Pagal konkurso reikalavimus, operatoriai “ne vėliau kaip per dešimt metų nuo teisės naudoti radijo dažnius (kanalus) suteikimo dienos turi įrengti Prieigos tinklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris apimtų ne mažiau kaip 90 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų”. Kaip matyti, reikalavimai griežtoki, tad GSM operatoriams nepalikta teisė pikdžiugiškai išpirkti licencijas ir numarinti alternatyvų belaidį tinklą. Taigi interneto tiekėjų rinkos dalyviai netolimoje ateityje susidurs su nauju iššūkiu -WiMAX.
Ši technologija tapo sinonimas IEEE 802.16 bevieliam MAN radijo bangų sąsajos standartui, kuris apsprendžia licencijuotą radijo dažnių ruožą. WiMAX bevieliai tinklai buvo pasiūlyti kaip alternatyva fiksuotoms plačiajuosčio duomenų ryšio prieigoms – visų pirma laidinėms DSL sistemoms, tačiau labai didelę konkurenciją pajuto vadinamieji 3G mobilieji tinklai, kuriais Lietuvoje būtų visi didieji GSM operatoriai.
Dauguma atveju WiMAX sulaukia labai optimistinių vertinimų spaudoje, ypač dėl bazinės stoties didžiulio ploto padengimo galimybių (iki 50 km) ir labai gero duomenų pralaidumo užtikrinimo (iki 70 Mbps). Tiesa, šie ribojimai realiomis sąlygomis smarkiai keičiasi į blogąją pusę, kaip, beje, yra su visais belaidžiais tinklais. Tačiau gerai ir tai, kad WiMAX diegimo kaštai nėra labai dideli lyginant su UMTS, tik kol kas pakankamai brangi CPE galinė vartotojo įranga, kuri vis dėlto kasmet pinga apie 20 proc. Dabartiniame kainų lygyje WiMAX operatoriai negali tikėtis, kad CPE pilnai padengs abonentai, ypač tose teritorijose, kur yra daug technologinių alternatyvų su daug kartų mažesnėmis investicijomis į CPE (pvz. mieste). Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos vartotojų rinką bei įprotį daug ką gauti „už 1 litą“, CPE kaštai neabejotinai bus prisiimti operatoriaus, kuriuos jis nuomos (galbūt lizinguos) savo klientams. Taigi, kitais žodžiais tariant, WiMAX operatorius privalės subsidijuoti CPE, kad būtų konkurencingas prieš kabelinės, DSL prieigos tiekėjus ar tuos pačius 3G. Tai reiškia, kad naujuoju operatorium galės tapti tik pakankamai neblogus finansinius išteklius valdančios bendrovės.
Lietuvoje dėl tikrai sėkmingos TEO LT kompanijos DSL skverbties ir didelės įtakos rinkoje, taip pat kabelinės interneto prieigos populiarumo dėkingiausia aplinka WiMAX skvarbai yra ne miesto teritorijos. Užmiesčio ir kaimo teritorijose dažnai neefektyvu tiesti laidinę infrastruktūrą, kurioje mažas potencialių abonentų tankumas, dėl šios priežasties WiMAX tampa labai konkurencingas tiek diegimo kaštais, tiek ir paslaugų kaina vartotojui. Tiesa, ar tą patį WiMAX apsimokės tiesti dėl keleto vartotojų retai apgyvendintose teritorijose, irgi išlieka atviras klausimas. Juolab, kad vyksta įvairūs smarkiai Europos valdžios finansuojami RAIN projektai. Beje, mano požiūriu, tik Vilniaus užmiesčių gyventojai susiduria su didesniu interneto poreikiu ir trūkumu, kitų rajonų gyventojams vis dėlto labiau rūpi naujametis bulvių derlius ir mažesnės pesticidų kainos. Tiesa, būtume visiški tamsuoliai, jei netikėtume žmonėmis ir evoliucijos dėsniais.
Taigi, naujam operatoriui reikės pasirinkti tokią rinkodaros strategiją, kad per pirmus 3-5 metus būtų daroma aktyviausia pardavimų rėmimo programa, smarkiai subsidijuojant rinką ir mažinant pelno maržas (remiuosi toliau pateiktu grafiku, kuris paimtas iš WiMAX Forumo white paper’io). Miestuose WiMAX tarifai per pirmuosius 5 metus turės būti ne aukštesni už konkurencinės DSL paslaugos tarifus, o tai yra ne didesnė nei 70 Lt už 1 Mbps duomenų pralaidumą per mėnesį vienam vartotojui.
Dėl 3G konkurencijos WiMAX paslaugų teikėjas turės surasti būdus, kaip atpiginti galinę vartotojo įrangą, nes 3G operatoriai, kaip matome, vykdo ganėtinai lanksčią galinės įrangos įsigijimo politiką.
Tad, kaip pasakė belaidžių tinklų pradininkas Guglielmo Marconi 1897 metais siųsdamas pirmąjį pranešimą radijo kanalais: “Let it be so.”
Sėkmės būsimiesiems lietuviškojo WiMAX operatoriams.


