Čia vis kalba ir kalba , o man nuo tų kalbų dar labiau ima pyktis ir gėda dėl šalies prezidentinio lėktuvo neturėjimo. Taigi pabandžiau staigiai primesti, kiek tokia šalis kaip Lietuva gali sau leisti vyriausybiniam lėktuvui.

JAV turi du identiškus prezidentinius lėktuvus “Air Force One” Boeing 747-200, kurių abu kainuoja 1,651 milijardų litų. Kaip žinia, amerikos BVP yra, nei daug nei mažai - apie 33 trilijonus litų, tai yra apie 240 kartų didesnis nei Lietuvos. Taigi atitinkamai Lietuvos vyriausybinis lėktuvas turėtų kainuoti apie 7 milijonus litų. Už panašią kainą radau šį monstrą (nuotraukos apačioje). Tai 1979 metų, biškuti panaudotas,
Cessna 500 “Citation I”. Manau jį galėtų nusipirkti ir per eBay.

Vietos kaip tik prezidentui ir vienam apsauginiui.

Man jau akyse stovi vaizas, kaip prie jo paklotas raudonas kilimas.

Na, o jeigu rimtai, tai ryškiai matosi, kad vyriausybė neturi propagandos aparato, kuris šiandieniame pasaulyje neišvengiamas. Apie kokį pasaulinį įvaizdį galima kalbėti, kai šalies prezidentas atvyksta reisiniais privačių ne lietuvių aviakompanijų lėktuvais. Reklamuokis BBC ar YouTube savo nuobodžiais klipukais kiek tik nori, tačiau visas diplomatinis korpusas ir potencialūs investuotojai žvengs, žinodami, kad pasimetė bagažas, kuriame Lietuvos prezidentas vežė aukščiausius apdovanojimus. Kaip gali gerbti valstybę, su kurios prezidentu skrendi sėdėdamas toje pačioje eilėje.

Jeigu jau tikrai nėra pinigų, tai bent jau reikia paskleisti žinią po pasaulį, kad Lietuvos Respublikos prezidentas yra toks paprastas, kad skrenda su eiliniais piliečiais, kad pinigus, kuriuos skirtų prabangiam lėktuvui, jis skiria penicilino aprūpinimu Afrikos pabėgelių stovykloms.

Bahraino ir Baltarusijos prezidentai skraido Boing 747, 737 lėktuvais, kurių vertė apie 24 milijonus dolerių. Burkina Faso ir Botsvana, Salvadoras ir Gambia turi milijoninius lainerius.

Kuklumas yra yda.

Aš vis dar gyvenu sesijos sezono laikotarpiu, tad šiek tiek atitrūkęs noriu pasidalinti įdomiu savo įvadinio konspekto grafikėliu. Jame aiškiai parodyta, kad kompas vos vos protingesnis už musę ir gerokai bukesnis už bitę.

Visa tai dėl to, kad “nors biologiniai neuronų tinklai yra daugiau nei milijoną kartų lėtesni, tačiau dėka masiško lygiagretumo, didelio ryšių skaičiaus, adaptyvaus ir paskirtyto informacijos saugojimo bei decentralizuoto valdymo yra pranašesni už kompiuterius”.

Taigi, tegul patyli fantastai apie savo pasaulio pabaigos teorijas, kaip dirbtinis intelektas užkariaus pasaulį.

Papildomai pridedu esminių skirtumų lentelę tarp biologinių ir dirbtinių neuronų tinklų

Šaltinis: http://linux.el.vtu.lt/ssa/

P.S. kaip matome sliekas su siurbėle, tai visiški lūzeriai