Sesijos visada moka pasirinkti laiką - žiemos šventes ir vasaros įkarštį.

Pamiršk vandens telkinius, barbekiu ir draugų kompanija geram mėnesiui.

Ofisas tampa žymiai mielesnis nei vakarai namie, ką jau kalbėt apie savaitgalius, po kurių 200 puslapių info apie Hopfieldo ir Markovo tinklus, konvoliucinius kodus ir UMTS sinchronizacijas, tave nuveda į lengvą tranzo būseną.

Prisijungti prie duomenų bazės ir sužinoti egzaminų rezultatus, pareikalauja daug daugiau pastangų, nei skambinti pačiam nemaloniausiam klientui.

Dirbantis studentas sesijos laikotarpiu, tai tarsi dviem pamainom dirbantis gaisrininkas - dieną naktį gesina gaisrus.

Ypač malonu būna po teorinio savaitgalio važiuojant į darbą išgristi per radiją diskusijas apie švietimo ir mokslo reformą. “Reforma reikalinga nes dabartinė mokslo sistema iš principo bloga”…..tai kaip jaustis tiems, kurie toje blogoje sistemoje tuoj pabaigs magistrus? Po tokių diskusijų norisi paimti pavyzdį iš “Adomo Obuolių” personažo kunigo - įsijungti Take That koverį “How deep is you love“.

Tiesa, mažos pergalės (ar orgazmai) išėjus iš egzamino nuteikia pakankamai pozityviai, kažkodėl tada visada norisi bokalo alaus.

Į sveikata kolegos!