Šiek tiek peršalau šeštadienio naktį, tad teko pragulėt didžiąją paros dalį su laptopu ant sofos. Vakare dar teko stebėti prestižinius (tai buvo daug kartų pakartota, kad neužmirštume) Lietuvos muzikos apdovanojimus Bravo 2006. Tiesa, įsijungiau ne nuo pradžių - nuo tada kai pradėjo savo pasirodymą keistoka grupė su trim smuikininkėm. Nebepamenu pavadinimo, gal jo ir nesakė, gal jo niekam ir nereikia, ne kažkas labai įdomaus ten.

Rašau apie renginį tik dėl vienos frazės, kuri buvo ištarta renginyje ir ištarta Egidijaus Dragūno, kone vienintelio Lietuvos show biznio atstovo, kuris profesionaliai moka būti žvaigžde. Charizmos nestokojantis SEL autorius ištarė kažką tokio: „čia stovėjau prieš 10 metų ir nuo to laiko čia niekas nepasikeitė - mes vis dar juokiamės patys iš savęs”. Šis sakinys atspindi visą mūsų muzikos, show verslo, renginių kultūrą. Tiesa, tai atspindi ir patys apdovanojimai – nykalas, nepaisant to, kad buvo keletas įdomių muzikos intarpų, kaip Pieno Lazeriai, Algis Ramanauskas, Dirgėlaitė iš Velnio Nuotakos, Saulės Kliošas. Gal būtų visai patikę ir Gravel, tik, kad baisiai neįdomiai sudaužė būgnus – originaliausi skandalistai pasaulyje.

Renginyje buvo visas graudaus vaizdo rinkinys - žas’ai galvojantys, kad turi labai stiprų humoro jausmą, dėmesys Bžesko žavesiui, apdovanojimas Riaubiškytei, kurios prodiuseriai meistriškai moka išversti užsienio gabalus į lietuvių kalbą, trūko tik, kad renginį pravestų maestro Kernagis. Ech blogai, labai blogai.

TEMA : Muzika, Reiškiniai