Copyrights už masinę kultūrą
Visi visiems ką nors parduoda. Tai, kad pardavimas šiais laikais 99 % materializuojasi monetarine išraiška, kaltas pats ponas Dievas, nes leido žmogui suvokti tik tokį vertės pavidalą. Trumpas vertės suvokimas kamuoja ir autorių teisių gynimo tarnybas. Visai neseniai Lietuvos spauda sekė įvykius, kaip siautėja LATGA-A, tačiau praeitą penktadienį pasaulio naujienose suskambėjo mane nuoširdžiai nuliūdinusi žinia - seni
pirdžiai JAV Copyright Royalty Board (nuotr.) nusprendė apmokestinti kiekvieną dainą sklindančią kiekvienam vartotojui interneto online radiju. Tai kone žlugdantis sprendimas online radio entuziastams, kurie siūlė alternatyvą tradicinei radio kultūrai, pasitenkindavę nedidele auditorija, nes turėdavo labai mažas sanaudas. Tai leisdavo nepataikauti klausytojų masėms.
2010 metais, vienos dainos stream’as vienam klausytojui kainuos apie 0,005 litus. Taigi jau minėtam entuziastui, kuris surenka apie tūkstančio klausytojų auditoriją, para kainuotų apie 2500 Lt (čia paskaičiuota smarkiai daugiau). Interneto radijo stotis turinti tik 1000 klausytojų, vargu ar surenka apskritai kokių tai pajamų. Taigi komercializacijos tokio tipo stotys neišvengs. Turėsime keleto webstream’ų pasirinkimą, kuriuose skambės tas pats, prie ko jau įpratusi didžioji dalis visuomenės - rožinio blogio.
Viliuosi, kad interneto radio apmokestinimas bus tik štatuose ir visos geriausios radio stotys lengvai sau perkels serverius į Europą ar Malaizija. Tik bėda ta, kad papildomoms pajamoms, o ypač institucijoms, kurios nesukuria jokios pridėtinės vertės, labai sunku atsispirti.
Kas link muzikos kūrėjų teisių, rožinis blogis ir be interneto radijo pajamų gerai gyvena, o labiau ypatinga muzika turi tik mažesnius šansus atrasti klausytoją.
Noriu atiduoti pagarba keliems gerbtiniems niūrios ateities dalyviams:
ir visus tuos kuriuos užmiršau


