Formatiškas “Neformatas. Epizodas II”
Nemokamai gavau bilietus į ganėtinai suintrigavusį renginį Siemens Arenoje “Neformatas.Epizodas II”. Galbūt būtent dėl šios priežasties išėjau iš renginio nepraėjus nei pusantros valandos. Todėl nesijaučiu turįs labai didelę teisę reikšti nuomonę apie šį renginį, bet klaviatūra pati barška.
Studentiškos agitbrigados show, kuris labai tiko MIDI, įgijo ambicijų sužavėti 12 tūkst. žiūrovų talpinančią areną, kaip atskiras renginys, tačiau…
Nesužavėjo nors ir labai to norėjau, o ir žmonių susirinko tik tiek, kad puikiausiai tilptų į tuos pačius profsąjungos rūmus. Be abejo, “neformato” renginys ir nėra skirtas masėms, bet tai kokio velnio pasirinkta tokia vieta. Darau prielaidą, kad arena visai organizatoriam ne daug kainavo, visgi jame ponas Vilniaus meras buvo apdovanotas neformačiausio politiko kategorijoje. Prieš rinkimus, o ypač pasibaigus rinkiminei agitacijai, labai jau nedviprasmiškai tai atrodė. Juolab, kad susirinkęs jaunimas, buvo linkęs nominantą nušvilpti, tačiau jų nelaimei ir organizatoriu laimei, jis neužlipo ant scenos.
Kitas mane nustebinęs renginio elementas buvo blogiausiųjų apdovanojimai “Bambukas 2006″. Rizikuoju būti nesuprastas, bet po to kai kone visas nominacijas susirinko Minedas, kurio niekaip nesugebėčiau pavadinti formatu, renginys iškart įgavo popso kvapą. Koks gi Minedas atlikėjas? Kas, kad jį pavadino blogiausiu, bet vistik jį įvardijo kaip atlikėją. Jeigu ši rock opera kovoja būtent prieš tokio lygio formatą, tai ji absoliučiai beprasmė. Minedo net ir Zvonkai nelaiko muzikos atstovu, tad ką čia bandoma įrodyt. Buvo nemalonu sėdėt renginyje, kur pastarasis buvo taip sureikšmintas. Įdomus faktas dar ir tas, kad blogiausiojo nominaciją pristatė, ne kas kitas, o pasaulinio muzikos formato simbolio, tiesa ne pačio blogiausio, MTV Lietuva rinkodaros direktorius.
Nelaikau savęs dideliu neformato/formato ekspertu. Tačiau Radiocentro ar M-1 nesu klausęs nuo penktos klasės . Nežiūriu Valinsko laidų ir nesuprantu Bžesko prikolų. Gerbiu visus apkalbėto renginio muzikantus, esu įtikėjęs į Thom Yorke ar Antony and the Johnsons. Vis tik renginys man buvo šūdas. Taikliai pasakė mano draugė, “tikriausiai po koncerto bus kokia diskoteka studentams”.
P.S. aš gerbiu entuziazmą, kuris kažką kuria, o ne griauna ar kopijuoja, tad šia prasme gerbiu ir studenčiokus suorganizavusius šį renginį.


