Kažodėl Gruodžio švenčių laikotarpiu mane aplanko vegetacinės nuotaikos. Noriu tik imti ir nieko duoti. Noriu tik žiūrėti, skaityti ir nieko rašyti ar parodyti. Tačiau užsinorėjau užbaigti blog’o metus padedamas Rolando Rastausko žodžių iš knygos “Kitas Pasaulis”:

“Plėšomo kalendoriaus pabaigoje metai tarsi atsišvartuoja nuo mūsų, tačiau tu niekada neatsikabini nuo jų. Tarpušventis sukelia euforiško slydimo ir nesvarumo būseną, tarsi ten, už/anapus liepsnojančio kalendoriaus krūmo, tvyrotų palaiminga tuštuma, kurioje būsi ne tk savo biografijos, bet ir visos erdvės architektas. Ar negalėtume bent metus išsiversti be kalendoriaus? Be laiko žymeklių ant sienų ir ciferblatų? Be tarpušvenčio iliuzijų gruodžio gale? Ne, negalėtume. Sužlugtų ne tik verslo planai. Juk turime leisti užgimti tam, kurį paskui su neapsakomu įkvėpimu kryžiuosime kiekvieną dieną.”

Beje, įspūdingų Naujųjų metų visiems, kuriuos “Times” išrinko 2006 pasaulio metų žmonėmis!